Jei Jums leistų rinktis, kokias vaikų savybes labiausiai norėtumėte išugdyti? Dauguma tėvų atsako, kad norėtų išauginti protingą, sumanų, dėmesingą, buklų, gyvenimu besidžiaugiantį vaiką. Ar žinojote, kad skaitymas garsu ir kokybiška muzika ypatingai veikia kognityvinius, socialinius, emocinius augančių mažylių įgūdžius?

„Nieko naujo… Tiesiog skaitykime. Skaitykime sau, skaitykime vaikui, skaitykime visur – autobuse, metro, parke. Ir vaikai bus laimingi!”, – 2017 metų Bolonijos vaikų knygų mugės uždaryme sakė vaikų literatūros ambasadorė Anne Marie- Körling iš Švedijos. Tik čia praleistas žodis „kokybiškas“. Tenka pastebėti, kad Lietuvoje trūksta kokybiškų knygų vaikų augimui. Turtingas žodynas, tekstas, kad ir lakoniškas, bet padedantis vaikui atsiverti ir klausti, mąstyti ir atrasti, iliustracijos, kurios papildo, yra ne šabloninės, ne „sintetinės“, o autorinės, iliustratoriaus rankos paliestos, – štai kur vaikiškos knygos vertė. Ir tai yra mūsų, suaugusiųjų, atsakomybė, kokius smegenų vitaminus mes duodame vaikams.

Psichologas Tzipi Horowitz-Kraus yra bendraautoris tyrimo, įrodžiusio, kad skaitydami savo vaikui garsu knygą kuriate ypatingą santykį, tai būdas turėti mamos ir vaiko ritualą. Paaugęs vaikas per dieną užsiims savo veikla, bet skaitymo laikas liks ypatingas ilgam. Judviejų susėdimas su knyga panardins į jaukų pasibuvimą, prisiglaudimą, nusiraminimą. Knyga tampa tada ne kokia nors pareiga ar darbas, o brangi augimo akimirka, jus suartinanti su vaiku. Tai turi tapti tėvų gyvenimo dalimi.

Skaitymas garsu ir muzikos klausymas turi labai daug panašumų: vaikas mokosi kalbėti, klausytis, atskirti garsus, mokosi, kaip reikia skaityti knygas. Ugdomi komunikavimo įgūdžiai, gausinamas žodynas, ugdomas loginis bei abstraktusis mąstymas. Skaitydami drauge su tėvais siužetines turinio ar vartydami intelektualias paveikslėlių knygas vaikai mokosi spręsti problemas, įgyjama netiesioginė patirtis, paliečiamos mažiau akivaizdžios, naujos temos, plečiamas akiratis. Ugdomas dėmesys, vaikas disciplinuojamas, lavinama atmintis. O svarbiausia, skiepijama meilė knygai. Vaikui fiksuojasi, kad knyga yra smagu. Ypatingai svarbu, kad skaitymą garsu girdėtų 2-6 metų vaikai. Taip vaikas po truputį vedamas į mokymosi pasaulį. Net keli tyrimai rodo, kad tie moksleiviai, kurie gerai mokosi mokykloje, namuose ankstyvajame amžiuje girdėdavo skaitymą garsu arba klausydavosi kokybiškos muzikos.

Beje, muzikinės edukacijos privalumai vis garsiau tiriami ir skelbiami psichologų analizėse. Patį išsamiausią longitudinį tyrimą 2013 metais atliko Vokietijos ekonominių tyrimų institutas ( “German Socio-Economic Panel” http://www.diw.de/documents/publikationen/73/diw_01.c.429221.de/diw_sp0591.pdf ).  Studijoje teigiama, kad „Muzikos mokymasis dvigubai geriau nei sportas, teatras ar šokis pagerina ne tik kognityvinius, bet ir socialinius, emocinius įgūdžius“. Aprašoma, kad vaikai, kurie mokėsi muzikuoti „geriau mokosi ir turi geresnius kognityvinius įgūdžius, yra sąmoningesi, atviresni naujovėm, ambicingesni”. Išsamiai aptariama neurologinė nauda, kurią suteikia muzikos pamokos. Studijos išvadose stebimasi, kodėl Vokietijoje vaikai nemokomi groti instrumentais privalomai.

Naujausiais moksliniais tyrimais ir asmenine patirtimi pagrįstą, autorinę  multisensorinę ugdymo metodiką taikanti, muzikos ir žodžio sinkretijos principu dirbanti, keturias autorines knygas vaikams išleidusi muzikos pedagogė, ankstyvojo ugdymo pradininkė Lietuvoje, „Strazdanėlių“darželių bei mokyklėlės visai šeimai įkūrėja Sonata Latvėnaitė – Kričenienė sako, kad visada įkvėpdavo muzikuoti ir vaikus mokyti skambinti instrumentu Liudviko van Bethoveno mintis: „Muzika ir žodis yra ypatinga dirva, kurioje siela gyvena, mąsto ir atranda”.

Pedagogė išskiria, kokiais amžiaus tarpsniais ir kokius garsus, tekstus vaikai įsisavina geriausiai. „Kūdikystėje vaikas turi daug girdėti. Tai „aš klausausi“ amžius. Vėliau pradeda čiauškėti, ieško garso, cypauja aukštai – žemai. Po šio etapo kūdikis tartum nutyla ir permąsto įgūdžius. O kai jau ateina laikas, atsiveria į prasminį garsinį lygį. Reikia prisiminti, kad vaikų iki 9 metų viskas intensyviau formuojasi, o nuo 9-12 metų lėtėja. Pabuvojusi Bolonijos vaikų knygų mugėje esu pakylėta, kiek daug ir įvairiom formom mažiesiems kuriama. Tėvams tereikia užsiimti. Deja, čia pat aplanko liūdesys, kad Lietuvoje tokios gausos nerandame. Tad savo aplinkoje akcentuoju, kad geriau pirkite mažiau, gal ir brangiau, bet kokybišką knygą ar žaislą. Juk tai vaikų sielos maistas, tai jų kultūros pagrindai. Bolonijoje vis kartojau sau, kad turiu pradėti nuo savęs. Tą ir darau. Kuriu vaikams ir jų tėveliams. Vardan tos! “

Paata Amonašvilis, žinomas gruzinų pedagogas, teigia, kad iki 2 metų būtina kalbėti su vaikais normalia kalba. Net rekomenduojama iki 1,5 metų kalbėti skirtingom kalbom. Formuojasi žodynas. „Su muzika panašiai, – teigia Sonata Latvėnaitė-Kričenienė, – iki 1,5 metų su vaiku dainuokite, muzikuokite, skleiskite garselius, pasiūlykite kūdikiams kuo įvairesnių ritmų ir dermių, nes tuo metu formuojasi smegenų jungtys. Jei genetiškai jūsų vaikas turi vidutinišką muzikinę klausą, tokie „pratimai“ – tai šansas pereiti į aukštesnę pakopą. Nuo 3 metų vaikus galima mokyti groti būgnais. 5 – 6 metų vaikas jau gali mokytis tikslingai skambinti visais kitais instrumentais. Jaunesni vaikai tyrinėja, žaidžia muziką, improvizuoja savaip pagal muziką. Iš esmės, muzika yra sudėtingas mokslas, reikia loginio mąstymo, geros atminties ir drąsos atsiskleisti. Todėl ne keista, kad besimokant muzikos, keičiasi asmenybės portretas. Ir kai paauglys garsiai pareiškia, kad nebenori groti, greičiausia, jam baisu parodyti save. Beje, panašiai kaip su kalbėjimu viešai. Muzika ir žodis – visada drauge“.

Anot psichologų, muzikos menas yra bendravimo forma, keičianti vaikų jausmus, mąstymą. Muzika vienija intelektą ir jausmus, suteikia saviraiškos asmenybei, skatina svarstymus ir plečia emocinį spektrą. Sonata Latvėnaitė –Kričenienė iš patirties tokiems teiginiams antrina: „Tarkim, darželio grupėje vaikai dar nelabai kalba, bet jie gali apie tam tikrus įvykius darželio grupėse papasakoti muzikos kalba. Pavyzdžiui, mes savo darželiuose sustatom būgnus ir vaikai juos daužo, informuodami apie savo jausmą ar įvykį. Muzika padeda susikalbėti. Įtampos grupėje sumažėja gerokai. ”

Intuityviai žinome, kad muzika veikia mūsų jausmus. Nesusimąstydami klausome muzikos, kad susikurtume nuotaiką – kad būtume laimingi, kad džiugintų judesys ir šokis, kad būtume energini, kad prisimintume, kad atsipalaiduotume ar susikauptume. Muzika yra galingas ginklas ne tik kasdienybėje, bet ir ugdymo procese – ji padeda sudaryti tinkamas sąlygas geriau įsiminti informaciją.

Anot muzikos pedagogės Sonatos Latvėnaitės – Kričenienės, „Pati pasakų eiga atveria duris laisvam žaidimui, kūrybiškumui, ieškojimams. „Strazdanėlėse“ pirmiausia susipažįsta vaikai su veikėju dainuodami ir pritardami instrumentais, kai išmokstame, tai kuriame katino ar kito veikėjo charakterį. Kartu galvojame, koks jis ir kaip mes tai galime pavaizduoti garsu, judesiu. Vyksta kompleksiškas muzikinis ugdymas. Be to, pasakoje vaikams suprantami žvėrelių, gyvulėlių, pasakiškų veikėjų norai, elgsenos, problemos, tai – vaikų gyvenimas. Dainuodami, šokdami, vaidindami, žaisdami jie išmoksta kelti klausimus ir juos atsakyti, ieškoti atsakymų į iškeltus pasakoje klausimus. Per tekstą mokosi analizuoti, apibendrinti, pasakoti. Reikia visada prisiminti, kad vaikai mąsto labai konkrečiai, juos domina detalės, taigi visada būkite budrūs ir turėkite atsakymą į kilusius klausimus. Buvau atvira pokyčiams, naujoms galimybėms, todėl mūsų ugdymo procese atsirado edukacinės, muzikinės pasakos, kurios dabar jau prieinamos visiems norintiems augti su knyga ir muzika. Kurdama „Jaučio trobelę“, „Čiulba ulba ūbauja“, „Vienaragio mįslė“ norėjau, kad vaikai parsineštų muzikines knygas namo, kad skambėtų kokybiška muzika vaikams, kad tėvai, skaitydami prisimintų žaismingumą ir kartu su vaiku patirtų stebuklus. Visos keturios mūsų knygos parankios net ir neturintiemss muzikinės patirties. Kompakte skambančios dainelės lyg užuomina, ką dainuoja skirtingi personažai, kaip jie juda. O po Bolonijos knygų mugės turiu pasidžiaugti mūsų knygų iliustratoriais, kurie nei kiek nenusileidžia pasaulio garsiesiems.”

Skaityti knygas ir muzikuoti – tai lyg dalintis ateitimi. Vaikas, susidraugavęs su muzika ir knyga, ištrūksta iš užburto rato, iš nusistovėjusio elgesio algoritmo, jaučiasi drąsus, bandydamas kažką įprasta atlikti kitu būdu. Gebėjimas pamatyti neįtikėtinas sąsajas tarp skirtingų dalykų ir sukurti idėjas, kurios yra ne tik naujos, bet ir vertingos, – tai ateitis, kurios linkime kiekvienas savo mažyliui.