Piešdami vaikai išreiškia save, savo jausmus ir pasaulio matymą. Būtent todėl tėveliams piešinių analizavimas gali būti puiki priemonė pažinti vaiką geriau, užmegzti su juo tvirtesnį ryšį ir perprasti jo esamą emocinę būseną.

Piešiniai, kuriuose vaikas vaizduoja savo šeimą, yra ypač informatyvūs. Atkreipkite dėmesį:

• Kurį narį vaikas piešia pirmą,
• Kurio išvis nenupiešia,
• Kuris didžiausias ir ryškiausias,
• Kuris nupieštas atokiau nuo kitų.

– Tai daug pasako apie tai, kokį santykį vaikas jaučia su kitais šeimos nariais.

Jei vaikas visuomet šabloniškai piešia tik tai, ką jau išmoko gerai nupiešti (arba išvis nenori piešti), gali būti, jog vaikui trūksta pasitikėjimo savimi, dėl to jam nedrąsu eksperimentuoti.

Detalūs, itin kruopštūs piešiniai rodo, jog vaikas jaučia stiprų poreikį stengtis. Atkreipkite dėmesį, ar neperspaudžiate jo visuomet siekti tobulumo.

Ryškūs brūkšniai, neatsargūs potėpiai gali rodyti stresą, pyktį, ryžtingumą ar kitas stiprias emocijas. Švelnesnė piešimo maniera rodo ramesnę vaiko prigimtį ir esamą būseną. 

Nevientisos, nutrūkstančios (tarsi pieštos drebančia ranka) objekto linijos gali rodyti, jog vaikas jaučiasi nesaugus, dvejoja savo gebėjimais. Vientisos, laisvai pieštos linijos rodo vaiko pasitikėjimą savimi ir saugumo jausmą.

Pasirinkta spalva atspindi tam tikrus vaiko asmenybės bruožus:

• Violetinė – atspindi vaiko polinkį į meną ir kūrybingumą. Tokie vaikai dažnai mąsto kitaip, išdrįsta išeiti už „rėmų“, mėgsta padėti kitiems. 
• Mėlyna – atspindi rūpestingumą, supratingumą, ramesnį charakterį. Tokiam vaikui svarbi tvarka ir vidinė harmonija, jis  natūraliai linkęs rūpintis kitų žmonių jausmais ir poreikiais.
• Raudona – aktyvi, smalsi, stipri asmenybė, patinka nauji įspūdžiai ir potyriai. Tai- vaikai, kurie konkrečiai žino, ko nori. Dažniausiai ją renkasi mažieji ekstravertai.
• Rožinė – simbolizuoja švelnumą ir meilės poreikį. Ją besirenkantiems vaikams būdingas žaismingumas, draugiškumas, empatija. Linksmybės ir pramogos jiems tiek pat svarbios, kiek ir harmonija ir ramybė namuose.
• Žalia – mėgiama vaikų, kurie itin prieraišūs, vertina saugumą ir stabilumą, yra artistiški ir sumanūs. Tokie vaikai natūraliai geba žvelgti į viską plačiau, pamatyti situaciją iš skirtingų perspektyvų ir nebijo būti atviri kitiems.
• Oranžinė – traukia draugiškus, komunikabilius vaikus, kurie mėgsta būti dėmesio centre ir yra stipriai motyvuoti siekti savo tikslų. Tokie vaikai lengvai susiranda draugų ir tiesiog trykšta teigiama energija.
• Geltona – patinka smalsiesiems mąstytojams. Tokie vaikai natūraliai linkę strateguoti ir planuoti, yra impulsyvūs ir optimistiški bei nuolat siekia išreikšti savo individualumą. Jiems patinka mokytis ir dalintis žiniomis su kitais, todėl tokie vaikai dažnai geba suburti aplink save bendraminčių grupelę.
• Ruda – simbolizuoja stabilumą ir paprastumą. Ją renkasi draugiški, tiesmukiški vaikai, kuriems labai svarbus pasitikėjimas ir šeimos lūkesčių pateisinimas – ką nors darydami, tokie vaikai sistemingai siekia geriausių rezultatų ir viską daro neskubėdami, bet apgalvotai.
• Juoda – atspindi dominavimą ir jautrią, rafinuotą asmenybę. Ją dažnai renkasi reiklūs, nepastovios nuotaikos, tačiau intelektualūs ir intuityvūs vaikai.
• Balta – simbolizuoja nepriklausomybę ir loginį mąstymą. Ją renkasi santūrūs vaikai, mėgstantys tvarką ir konkretumą.
• Pilka – traukia atsargius, kompromisų siekiančius vaikus. Dažniausiai jie būna paklusnūs, neproblematiški ir nuo mažens siekia prisiimti taikdario rolę.

Atkreipkite dėmesį ne tik į dominuojančias spalvas, bet ir į objektų išdėstymą piešinyje – kairė pusė tradiciškai asocijuojama su praeitimi, globėjiškumu ir motina, dešinė – ateitimi, bendravimo poreikiu ir tėvu.

Autoportretuose (kai vaikas piešia pats save), rankų nebuvimas gali būti interpretuojamas kaip nedrąsumo ir taikumo išraiška; akivaizdžiai per didelės rankos – polinkis į agresiją. Jei vaikas sau nupiešia neproporcingai mažas pėdas, tai gali išduoti nesaugumo jausmą.

Bendriniai bruožai, būdingi skirtingoms vaiko būsenoms:

• Impulsyvumas:dideli objektai, asimetriškos galūnės, nepiešia kaklo.
• Nerimas: debesys, lietus, skrendantys paukščiai, nepiešia akių.
• Drovumas: žemi, maži objektai, nepiešia nosies ar burnos, rankas piešia prigludusias prie kūno.
• Pyktis: didelės rankos ir dantys, žvairos akys.
• Saugumojausmo trūkumas: monstrai ir pabaisos, neproporcingai mažos galvos, pakrypusios figūros, nepiešia rankų.

Neskubėkite interpretuoti piešinių. Prieš tai, paklauskite paties vaiko:

• Ką jis nupiešė, kas piešinyje vyksta?
• Kodėl tokios spalvos?
• Kaip jo pavaizduoti veikėjai jaučiasi, ko jie norėtų, ko jiems trūksta?

Tuomet, atsižvelgdami į tai, ką pats vaikas mato savo piešinyje, galėsite taikliau nuspėti, ką reiškia tam tikros detalės ar spalvos.

Straipsnį paruošė Klaipėdos Gedminų progimnazijos vyr. mokytoja doriniam ugdymui (etika) Algina Plūkienė